Lazdijų turizmo informacinis centras

Apie Lazdijų turizmo informacinis centras

VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“ įsteigtas 1999 metų balandžio 1-ąją Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Tai buvo viena iš pirmųjų tokio pobūdžio įstaigų Lietuvoje.

Lazdijų turizmo informacinis centras jau daugiau nei 20 metų dirba tam, kad kuo daugiau Lietuvos ir pasaulio gyventojų galėtų atrasti Lazdijų krašto lobius. Čia kaupiama bei teikiama informacija apie Lazdijų krašto lankomus objektus ir turizmo paslaugas, kuriami turistiniai maršrutai, rengiami ir platinami turistiniai-informaciniai leidiniai, platinami Lazdijų kraštą reprezentuojantys suvenyrai. Turizmo informacinis centras Lazdijų kraštą reprezentuoja didžiųjų Lietuvos miestų šventėse, tarptautinėse turizmo parodose Lietuvoje ir užsienyje.

2008 metais duris atvėrė naujutėlaitis turizmo informacinio centro pastatas Lietuvos–Lenkijos pasienyje. Modernus informacinis turizmo centras pasienyje keliautojams reprezentuoja ne tik Lazdijų kraštą, bet ir visą Lietuvą. Tai yra pirmoji keliautojų iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos stotelė Lietuvoje, kur juos sutinka besišypsantys ir visada pagelbėti pasiruošę centro darbuotojai.

Lankytini objektai

Metelių regioninis parkas

Metelių regioninis parkas – didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų – Dusios, Metelio ir Obelijos –  dubumos kraštovaizdžio parkas. Čia gyvena ypač reti, Europoje saugomi baliniai vėžliai – regioninio parko simbolis. Didieji ežerai atgyja ne tik pavasario, bet ir rudens metu apsistojus migruojančių paukščių pulkams. Tuomet galima stebėti ir antis, pastaruoju metu globaliai nykstančias. Dusios ežere plaukiojančius paukščius ypač patogu stebėti su šalia įsikūrusio Metelių regioninio parko lankytojų centro optine įranga. Lankytojų centre galima apžiūrėti interaktyvią ekspoziciją „Ką pasakytų ežerai“ – veiklos turės tiek suaugusieji, tiek vaikai. Norėdami atrasti tai, kas reta ir vertinga, turėsite atverti stalčiukus, dureles ar pažvelgti į medžio drevę. Čia galima susipažinti su balinių vėžlių gyvenimu, užsisakyti ekskursiją.

Lankytojų centro adresas: Seirijų g. 2, Metelių k., Seirijų sen., Lazdijų r. sav.

Veisiejų regioninis parkas

Veisiejų regioninis parkas yra ežeringiausioje Pietų Lietuvos aukštumos dalyje. Čia galima suskaičiuoti net 37 ežerus, todėl vaizdingų peizažų čia tikrai netrūksta. Išlikusiame Veisiejų dvaro fligelyje įsikūrusiame regioninio parko lankytojų centre galėsite apžiūrėti ekspoziciją „Gyvenimas tarp vandenų“. Ekspozicijos ir jos tematiką pasufleravo ežerų ir ežerėlių virtinės, smulkių upelių ir kitų vandens telkinių gausa. Dzūkija nuo seno garsėja vietinių žmonių svetingumu, tautodailininkų ir liaudies meistrų darbais, todėl austų juostų motyvas lankytoją lydi nuo pat ekspozicijos pradžios. Šalia krašto kultūrinį savitumą atskleidžiančių elementų sutinkama ir išskirtinė gamtos vertybė, Veisiejų regioninio parko simbolis – europinė medvarlė.

Lankytojų centro adresas: Santarvės g. 9, Veisiejai

Metelių apžvalgos bokštas

Tarp Dusios ir Metelio ežerų, pietinėje Metelių kaimo dalyje, įrengtas 15 metrų Metelių regioninio parko apžvalgos bokštas, kurį suprojektavo architektas A. Gudelis. Metalines konstrukcijas apjuosus medinėmis sijomis statiniui puikiausiai pavyko įsilieti į nuostabų Metelių regioninio parko kraštovaizdį. Nuo 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto atsiveria Metelio ežero, Metelių kaimo, Kemsinės pievos panorama ir siauras Dusios ežero ruožas. Kitoje ežero pusėje stūkso Papėčių piliakalnis. Nuo bokšto patogu stebėti ežere plaukiojančius paukščius.

Adresas: Seirijų g. 1A, Metelių k., Seirijų sen., Lazdijų r. sav.

Veisiejų apžvalgos bokštas

Vienu kilometru į pietryčius nuo Veisiejų miestelio nutolusiame Kailinių kaime, Snaigyno ežero šiaurės vakarinėje dalyje, stovi 15 metrų aukščio Veisiejų regioninio parko apžvalgos bokštas apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria ne tik Snaigyno ežero grožis su visomis trimis jo salomis, bet ir Veisiejų panorama. Šį bokštą pavyko pastatyti vos per šešias savaites iš 25 tonas sveriančių metalo konstrukcijų. Jo geometrija paprastesnė, tačiau architektūra išskirtinė: jis primena taurę, kurią juosiantys sraigtiniai laiptai pakelia į apžvalgos aikštelę. Vizualiai lengvos ir neapkrautos konstrukcijos suteikia statiniui grakštumo, lengvumo.

Adresas: Kailinių k., Veisiejų sen., Lazdijų r. sav.

Lazdijų krašto muziejus

Lazdijų krašto muziejus įsikūręs viename seniausių Lazdijų miesto pastatų. 1920-1936 m. čia veikė Seinų „Žiburio“ gimnazija. Muziejuje įrengta „Senoji gimnazijos klasė“, kurioje pristatoma krašto švietimo istorija, o lankytojus pasitinka kunigas Motiejus Gustaitis. Muziejus atspindi krašto istoriją, čia eksponuojami archeologiniai radiniai, senųjų žemėlapių kopijos, įvairūs istoriniai dokumentai. Antrame aukšte eksponuojama medžiaga apie Salomėją Nėrį.

Adresas: Seinų g. 29, Lazdijai

Kalniškės mūšio vieta

Kalniškės mūšis įvyko 1945 m. gegužės 16 d. Tai vienas didžiausių ir nuožmiausių lietuvių rezistencinės kovos mūšių. Mūšyje prieš kelis kartus gausesnes NKVD kariuomenės 220 pasienio pulko pajėgas kovojo apie 60–100 Lietuvos partizanų. Mūšyje žuvo 44 partizanai. Kalniškės mūšio vietoje 1990-siais pastatytas paminklas žuvusiems partizanams atminti.

Adresas: Kalniškės miškas, Šeštokų sen., Lazdijų r. sav
 

Rudaminos piliakalnis 

Piliakalnis – vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Gynybiniams tikslams piliakalnis naudotas V–XIV a., įrengtas per 4 kartus poledynmečiu susiformavusioje kalvoje, kurios aukštis virš jūros lygio 198 m, plotis 60 m, ilgis 83 m. Ankstyvąją įtvirtintą gyvenvietę saugojo kalvos kraštu atitverta medinė tvora. Virš pylimo kilo mediniai gynybiniai įtvirtinimai. Ant piliakalnio 1240 m. buvo pastatyta viena galingiausių jotvingių pilių – kunigaikščio Ringaudo pilis. Pasak legendos, pilyje Mindaugas buvo karūnuotas karaliumi. Spėjama, kad pilį kryžiuočiai sunaikino 1381 m., kai šturmui buvo panaudotos paraku šaudančios bombardos.

Adresas: Rudaminos mstl., Lazdijų sen., Lazdijų r. sav.

Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia

Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1817 m. Tai pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų architektūros paminklas – vienintelis toks stilių persipynimo atvejis Lietuvoje. Nors ir be bokštų, tačiau įspūdingo dydžio Veisiejų bažnyčia vadinama Dzūkijos katedra. Bažnyčios interjerą su penkiais altoriais puošia didikų Marijos ir Tado Oginskių epitafijos. Rūsyje įrengta bažnyčios fundatorių – kunigaikščių Marijos ir Tado Oginskių, Mato Žynevo ir Viktorijos Oginskaitės-Žynevienės kripta. Šalia bažnyčios, šventoriaus kampe, stovi medinė varpinė. Joje kabantis varpas datuojamas apie 1650 m. Bažnyčioje nuolat veikia Šv. Jurgio skulptūrų ekspozicija. Sakoma, kad Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia matoma 10 km atstumu nuo Veisiejų.

Adresas: Vytauto g. 37, Veisiejai

Vainežerio parkas

Vainežerio dvaro parkas užima 12 ha. Pastatų neišlikę. Didžiąją teritorijos dalį užima įvairių rūšių medžiai ir krūmai, senojo sodo medžiai. Parkas įveistas prieš 200 metų, tačiau jau 50 metų paliktas gamtos globai. Parką pusiau skiria Vainežerio ežeras. Vakarinėje parko dalyje vyrauja atviros erdvės, kurias skiria medžių ir krūmų grupės. Čia auga nemažai klevų, uosių, vinkšnų, o taip pat svetimžemiai medžiai: pilkasis kėnis ir europinis maumedis. Vainežerio buvusio dvaro parko teritoriją galima būtų skirstyti į tris dalis. Pirmoji – pietvakarinė dalis, kurioje yra įėjimas į parką, takai, aplink kuriuos išsidėstę parko želdiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, pažintinis stendas. Antroji dalis – ežeras ir aplink jį esantys želdiniai. Trečioji dalis – rytinė su želdynais ir pieva, Medžių muziejumi.

Adresas: Vainežerio k., Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r. sav.

Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčia

Tai katalikų šventovė pietiniame Dusios ežero krante, netoli Sutrės upelio. Pasakojama, kad 1702 m. tarp Dusios ir Metelio ežerų buvo apsistojusi etmono Mykolo Servaco Višnioveckio vadovaujama Lietuvos kariuomenė, pasiryžusi užkirsti kelią į Gardiną žygiuojančiai švedų kariuomenei. Belaukiantys priešo lietuviai pastatė tris kryžius toje vietoje, kur kariuomenės kapelionas aukojo šv. Mišias. Ant vieno iš jų buvo pakabinta Dievo Motinos paveikslo kopija. Karius žinia apie prisiartinusią švedų kariuomenę pasiekė apaštalų Petro ir Pauliaus dieną, besibaigiant Mišioms. Po mūšio vietovė atiteko švedams, tačiau Dievo Motinos paveikslą vietos gyventojams pavyko paslėpti. Prabėgus keleriems metams, toje pačioje vietoje regėjimą atgavo apakęs šio mūšio veteranas. Pasklidus žiniai apie stebuklą, žmonės šioje vietoje ėmė rinktis pamaldoms. Tikima, kad stebuklingų galių turi ne tik Motinos paveikslas, bet ir trykštantis šaltinio vanduo. Kasmet organizuojami Sėkminių ir Petrinių atlaidai. Pirmoji medinė koplyčia buvo pastatyta 1816 m. Naujoji Kryžių koplyčia pastatyta 2000-aisias.

Adresas: Staigūnai 14, Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.

Akmenų muziejus „Jotvingių kiemas“

Nuošaliame Kybartų kaime, Lietuvos – Lenkijos pasienyje, karininko Donato Mazurkevičiaus įkurtame muziejuje po atviru dangumi nemažą dalį „Jotvingių kiemo“ ekspozicijos sudaro gamtos paveldas. Visų pirma tai akmenys, suvežti iš aplinkinių laukų bei tolimesnių vietovių, neretai – labai įstabių formų. Gražiai ir kūrybiškai persipina Lazdijų gamtos ir žmonių istorijos. Greta unikalių gamtos kūrinių čia savo vietą rado šio krašto istorijos simboliai – karo laikų sviedinių tūtos, etnografiniai buities reikmenys, nuo valstybės sienos atgabenti jau nebenaudojami pasienio stulpai, atspindintys epochos peripetijas ir skaudžią praeitį. Didžiąją „Jotvingių kiemo“ ekspozicijos dalį sudaro senieji šio krašto žmonių buities reikmenys ir padargai.

Adresas: Kybartų k. 5, Būdviečio sen., Lazdijų r. sav.

Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba

Kirsna – jotvingių kilmės vardas, reiškiantis juodą upę. Aštrioji Kirsna (Ostrow), tiksliau – Aštros raistas prie Kirsnos upelio dokumentuose minima XVI amžiuje, 1536 m., kai karaliaus Žygimanto III (1520–1572) valda duota valdyti dvariškiui Bogdanui Bielkai, iš kurio 1547 m. dvaras perėjo dvarų laikytojui Benešui Mlinskiui, paskirtas jam Bonos Sforzos (1494–1557). 1592 m. dvaras dovanotas Kijevo kaštelionui ir Liubeco seniūnui Povilui Sapiegai (1546–1580), laikomam Aštriosios Kirsnos dvaro įkūrėju, kuris dėl lėšų trūkumo dvarą pardavė Romanui Praževskiui. Šio teisę į žemes privilegija patvirtino karalius Zigmantas III (1566–1632). Praževskiui mirus, Aukštosios Kirsnos dvaras perėjo Kazimierui Lukoševičiui, vėliau – jo seseriai Onai Lukoševičiūtei-Bankauskienei. 1679 m. Bankauskai dvarą pardavė Matui Jonui Zakševskiui.

1755 m. atiteko Včicesiūnų seniūnui ir Kauno pavieto teismo paseniūniui Juozapui Tadui Karengai. Šio nurodymu buvo sudarytas dvaro inventorius, kuriame rašoma, kad dvare yra dviejų aukštų mediniai griūvantys rūmai, 2 aukštų mūrinė sūrinė, arklidės, daržinė, kluonas, bravoras ir malūnas. Taip pat dvarui priklausančios trys smuklės. 1777 m. dvaro inventoriuje aprašomi vieno aukšto mūriniai rūmai, kurie, deja, sudegė 1787 m. kilusio gaisro metu. Minimi masyvūs ūkiniai pastatai, tvenkinių sistema, tvora ir dekoratyviniai vartai. Po J. T. Karengos mirties dvarą pasidalijo keturi jo sūnūs. Aštriąją Kirsną valdant maršalkai Hektorui Karengai dvaro rūmai buvo perstatyti į dviaukščius mūrinius.

1850 m. dvaras tapo Gavronskių giminės nuosavybe. Tuo metu dvare veikė plytinė, spirito gamykla, kalkinė, malūnas, lentpjūvė. Aštriosios Kirsnos dvaras turėjo 9160 margų žemės, buvo įkurti penki palivarkai. 1910 m. dvaro savininku tapo Krinskis, o 1912 m. – Balinskiai. Vykdant 1922 m. žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas, savininkui palikta 150 ha žemės. 1927 m. agronomo P. Kriaučiūno (vedusio Balinskio dukterį) įsigytame Aštriosios Kirsnos dvare buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla. Mokykloje mokėsi 52 mokiniai, buvo 22 mokinių namų ruošos skyrius, o dvaro šeimininkai gyveno II-ame rūmų aukšte.

1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą, o 1945 m. dvaro rūmuose įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija, apylinkės taryba, biblioteka, buvo įrengti butai. 1992 m. dvaras grąžintas paveldėtojams, o 2001 m. parduotas ir išlieka privatus.

Tarp kitų Lietuvos XIX a. II-os pusės dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės gamybinės dalių kompozicija (uždarų kiemų charakterio) su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei gausybe parko elementų – apžvalgos kalvelių gausa parke. 1997 m. Aštriosios Kirsnos dvaras įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Aštriosios Kirsnos dvaras, apsuptas parko, pastatytas banguoto reljefo vietovėje. Dvaro sodyba ir šiandien yra viena didžiausių Dzūkijoje – ją sudaro 19 pastatų ir nuolatos prižiūrimas istorinis dvaro parkas, kviečiantis pasigrožėti kerinčiais gamtos vaizdais. Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų istorinių laikotarpių stilistiniai bruožai.

Nuo 2001-ųjų dvaro sodyba rūpinasi nauji savininkai, ėmęsi atstatyti pastatus, atkurti parką. Dvare auginami žirgai su galimybe lankytojams pajodinėti rezervavus iš anksto Aštriosios Kirsnos Dvaro Facebook puslapyje arba telefonu. Dvare taip pat organizuojamos įvairaus pobūdžio šventės, edukacinės programos, fotosesijos, vykdoma kita veikla.

Adresas: Žvejų g. 11, Aštrios Kirsnos k., Būdviečio sen., Lazdijų r. sav.

Daugiau informacijos apie visus Lazdijų krašto lankomus objektus rasite čia: https://www.lazdijai-turizmas.lt/lankytinos-vietos/